Vaikai – profesionalai buvimo čia ir dabar, kūrimo iš nieko, kūrimo iš nuobodulio. Jie mėgaujasi pojūčiais kurdami, žavisi teptuko galimybėmis, besikeičiančiomis spalvomis, jų galimybėmis. Net garsus, kurie sklinda proceso metu, jie pastebi ir vertina. Tuo tarpu, suaugę arba paaugliai jau koncentruojasi į produktą, į rezultatą ir pamiršta galimybę tiesiog kurti, išgyventi momentą „čia ir dabar“. Štai dėl tos priežasties tėvai dažnai sunkiai suvokia, jog vaiko kūryba nebūtinai neturi būti estetiška, su visuomet atpažįstamais objektais. Kiekviename piešinyje neturi būti saulės kampe, o debesyse ne visuomet turi sklandyti varnelės, kurios primena paukščius. „Vaikams ilgainiui bus geriau, jei jiems leisite tiesiog būti akimirkoje ir reikšti save“, - sako vienos New Yorko dailės ir muzikos mokyklos direktorė Lisa Ecklund-Flores.
Kūrybiškumo skatinimas nebūtinai jūsų vaiką pavers naujuoju meno genijumi, tačiau leis jam suvokti save. Kūrybinis procesas, kuris agresyviai nereikalauja estetinio produkto, padeda vaikams vystyti protinius gebėjimus, socialinius įgūdžius, ugdo emocinį intelektą. Meniniai užsiėmimai gali pagerinti vaikų gebėjimą analizuoti bei spręsti iškilusias problemas ir taip suformuoti įgūdį, kuris po to tampa itin naudingas. Dažnai sako, kad įvairių postų personalas privalo spręsti problemas kūrybiškai, tačiau tėvai pamiršta, kad šis įgūdis gali būti formuojamas ankstyvoje vaikystėje. Esu tikra, dažnas net nepagalvoja, kad meniniai procesai gali turėti tokios įtakos vaiko gebėjimui vystymuisi. Štai, tapymas, žaidimas potėpiais su teptukais – stipriai lavina vaiko stambią motoriką. Lipdymas gali lavinti smulkiąją. Spalvų, priemonių pasirinkimas vaikus moko matematikos. O kai vaikai eksperimentuoja su priemonėmis, spalvomis, jie tyrinėja, jie ima suvokti eksperimentų svarbą. Ir negana to, vaikas, kuris jaučiasi gerai kurdamas, stiprina pasitikėjimą savimi. Menas padeda formuoti savivertę. Vaikai, kurie jaučiasi galintys eksperimentuoti ir daryti klaidas, gali laisvai rasti kūrybiškus sprendimo būdus, kurie jų proceso nesumenkina. Tokiu būdu vaikai skatinami mąstyti vis kitaip, ieškoti naujų požiūrio kampų, rakursų ar pateikimo būdų. Įvairių Europos bei Amerikos muziejų personalas vis dažniau ima kalbėti, jog meninė veikla turi būti orientuota ne į rezultatą, o į procesą. Žinoma, meninė veikla orientuota į rezultatą taip pat turi didžiulę naudą, yra itin prasminga su intelekto, raidos ar kitų sutrikimų turinčiais vaikais, bet šį kartą ne apie tai. Dažnas priminimas vaikui, jog visoks jo piešinys bus tinkamas, kad šiuo metu jis gali piešti ir negražiai, jei tik to nori pats, padeda įsisąmoninti savo jausmus, išgyvenimus ir leidžia su jais būti. Laisvas kūrybinis procesas formuoja įprotį ir gebėjimą priimti save visokį ir dėl to savęs nekaltinti, nežeminti, o tiesiog su visais įvairiais jausmais išbūti bei juos išveikti. Šeši punktai padėsiantys skatinti vaiko kūrybiškumą:
Keletas idėjų naujiems kūrybiniams atradimams:
Taigi, vaikai iš prigimties geba laisvai kurti, būti čia ir dabar, kūrybiškai reaguoti situacijose. Svarbu vaikams sukurti saugią erdvę kūrybai ir tiesiog būti šalia jų. Edukuoti svarbu, bet galvoti ir kurti už juos – tikrai ne. Remtąsi:https://www.parents.com/toddlers-preschoolers/development/intellectual/why-art-and-creativity-are-important/?fbclid=IwAR1IC52GV15YpRHaoIddZpxNSfmZcCtIfX93eORBJp75jG-HGOUYoGr8kq Nuotraukos rastos interneto platybėje. Draudžiama perpublikuoti tekstus be išankstinio susitarimo. |